- peikti
- 2 peĩkti, -ia, -ė tr. kapoti, kirsti peikena: Peĩkia, peĩkia ledą ir jau dugną pasiekė Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
peikti
Look at other dictionaries:
peikti — 1 peĩkti, ia, ė tr. 1. SD139, R, K nepalankiai vertinti, kelti neigiamas savybes: Neeisiu pas ją, kad taip peikia, t. y. šiušina J. Tiek supročio (supratimo): žino, kad giminė – peĩkia vis tiek Rz. Ir geriausią anytą marti peikia TŽIII381. Jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
peikti — pei̇̃kti vksm. Visi̇̀ ją̃ pei̇̃kia už netvar̃ką … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats … Dictionary of the Lithuanian Language
ПЕКОЛС — Пикулюс (Pecols, Pocols, Pocclus, Poccolus, Picullus, Pykullas), в прусской мифологии бог подземного царства и тьмы. Наиболее достоверно реконструируемая форма *Pikulas; ср. др. прус. pikûls, «чёрт»; латыш, pikuls, pikals, литов. piktas, «злой,… … Энциклопедия мифологии
Fehde — Sf erw. obs. (10. Jh., feidosus, exfaida 8. Jh.), mhd. vē(he)de, ahd. (gi)fēhida, mndd. vede , mndl. ve(e)de Stammwort. Aus wg. * faih iþō f. Feindseligkeit , auch in ae. fǣhđ(u), afr. fāithe, fēithe, Abstraktbildung zu dem Adjektiv wg. * faiha… … Etymologisches Wörterbuch der deutschen sprache
alkinimas — sm. (1) K, alkìnimas (1), alkinimos ind. → alkinti: Tu mus šiandien prialkinai, ale tas alkìnimas tau į naudą neišeis Skr. Ir teip iškaršusi vasarose vienok nuog alkinimų neliaubės DP53. | refl.: Sakymas trumpas vieno daktaro seno apie… … Dictionary of the Lithuanian Language
ambavoti — ×ambavoti, oja, ojo (l. hanbować) tr. BBTob3,7 peikti, šmeižti … Dictionary of the Lithuanian Language
atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I … Dictionary of the Lithuanian Language
atpeikti — 1 atpeĩkti, ia, àtpeikė tr. Gl, Mrj, Lp atkalbėti, atbaidyti, atgrasinti peikiant: Peikė, peikė ir àtpeikė Dkš. Jei ženysiuos, man jos niekas neatpeĩks Rm. Katrą (merginą) padaboja, tą žmonės atpeikia LTR(Sln). ^ Atpeikė kaip katei kačiukus… … Dictionary of the Lithuanian Language
atžioti — 1. tr. išžioti (burną, nasrus, snapą): Arklys prusnas turia atžioti Plšk. Vienas judviejų burną atžiojęs tarė rš. Ugnį bekūrenant ir beatslenka smakas šnypšdamas, nasrus atžiojęs jį praryt Jrk9. | prk.: Kursai savo dūšią atžioja kaip peklą… … Dictionary of the Lithuanian Language
